Paminklai ir skulptūros

PAMINKLAS ŽUVUSIEMS UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ

Iniciatyvą pastatyti miesto centre paminklą žuvusiems už Lietuvos  nepriklausomybę iškėlė XVIII a. Šaulių rinktinės nariai. 1945 m. šiame skvere buvo įkurtos Tarybinių karių kapinės. R. Antinio paminklas susprogdintas ir ten pat užkastas. Susprogdinta skulptūra iškasta 1988 m. Pagal skulptūros liekanas R. Antinio buvo padaryta skulptūros kopija. Pagal parengtą projektą miesto aikštėje 1990 m. buvo pastatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę. 2006 m. paminklas restauruotas.

Vytauto g. Biržai. WGS 56.204543, 24.758271

PAMINKLAS POETUI JULIUI JANONIUI (1896 – 1917)

Paminklas poetui (1896-1917), kovojusiam už socialinę nelygybę buvo pastatytas 1976 m. garbingiausioje miesto aikštėje. Skulptorius K. Bogdanas, archit. V. Brėdikis.

J. Janonio a. Biržai. WGS 56.205208, 24.760071

HOLOKAUSTO AUKŲ KAPAS IR MEMORIALAS

Čia palaidota apie 2400 Biržų miesto žydų, iš jų 720 vyrų, 780 moterų ir 900 vaikų, ir apie 90 lietuvių. Žydus atvarytus iš Biržų geto (miesto kvartalo tarp Apaščios upės ir Vilniaus gatvių, ties Karaimų gatve), 1941 m. 08 mėn 8 d. sušaudė ir užkasė iš anksto iškastuose grioviuose. 1955 m. pastatytas antkapinis paminklas, o nužudytojų palaikai perkelti ir palaidoti šiame kape. 

2019 m. birželio 16 d. Biržų žydų - Holokausto aukų - atminimui atidengtas memorialas su žinomais aukų vardais ir pavardėmis. Memoriale įamžinta daugiau nei 500 žinomų aukų vardų, nežinomos aukos pagerbtos Dovydo žvaigždės simboliu. Memorialo autorius - Dr. Joseph Rabie (Prancūzija). 

Krūmynų g. 2A, Paežerių k. (Pakamponys), Parovėjos sen., Biržų r. sav., WGS 56.224332, 24.780825

PAMINKLAS KULTŪROS PUOSELĖTOJUI STANISLOVUI DAGILIUI (1843 – 1915)

Ant gražaus juodo šlifuoto granito (kauniečio Mackevičiaus darbo) stovi monumentalės išvaizdos St. Dagilio biustas (paryžietės Gronskienės darbo). 1923 m. rugsėjo 2 sukakus 80 metų nuo gimimo (1843), buvo pašvęstas gražus, nors kuklus, paminklėlis žinomam Adomo Mickevičiaus „Konrad Wallenrod” patriotinės poemos vertėjui Stanislovui Dagiliui, mirusiam 1915 m. Biržuose.

Kęstučio g., (Sekmininkų maldos namų teritorijoje), Biržai. WGS 56.201906, 24.752257

PAMINKLAS SKIRTAS ĮAMŽINTI SUOMIŲ PROFESORIAUS AUGUSTO ROBERTO NIEMIO ATMINIMĄ 

Augustas Robertas Niemis (1869-1931) buvo suomių profesorius, Suomių – lietuvių draugijos įkūrėjas, tautosakininkas. 1909 – 1912 m. rinko liaudies dainas Šiaurės Lietuvoje (Vabalninkas, Biržai, Papilys, Kupiškis) ir Dzūkijoje. Užrašė apie 3600 dainų. Išleido ne vieną liaudies dainų rinkinį (kartu su Adolfu Sabaliausku-Žalia Rūta), parašė pirmąją lietuvių liaudies dainų rinkimo ir tyrimo istoriją „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“, nagrinėjo bei publikavo darbų apie suomių iri lietuvių liaudies dainų ryšius. 

Paminklas vaizduoja ant akmens pastatytą ornamentais dekoruotą 70 cm aukščio koplytėlę, o jos viduje - ąžuolinį Rūpintojėlį. Koplytėlė yra tiksli A. R. Niemio kapo paminklo koplytėlės Suomijoje kopija. 

Skulptūros autorius – tautodailininkas Vidas Jatulevičius, sumanytojas – Viktoras Rinkevičius. 

Birutės g., Biržai (šalia SEB banko pastato). WGS 56.202704, 24.755401

R. Vaičekonienės nuotr.

KNYGNEŠIO JURGIO BIELINIO KOPLYSTULPIS, ANTKAPINIS PAMINKLAS

Jurgis Bielinis Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis. Pasirašinėjo slapyvardžiais - Juozapas Baltasis Erelis, J. B. Erelis, Jurgis, Juozapas Baltasai ir kt. Gimė Purviškiuose, Nemunėlio Radviliškio valsčiuje. Tėviškėje išlikusi sodyba, šalia koplytstulpis (aut. Leonas Juozonis), netoliese – Bielinio ąžuolas, už kurio slėpėsi atsišaudydamas nuo žandarų ir šalia ąžuolo akmuo su dedikacija; kryžius, po kuriuo mirė (prie Mitkų sodybos), dabar saugomas Pasvalyje, „Dūdorių” klube. Suoste – kapas ir antkapinis paminklas bažnyčios šventoriuje. 1931 m. pastatytas paminklas iš lauko akmenų. Paminklą statė šauliai, pavasarininkai, skautai, tautininkai, dirbo kalvis J. Korsakas.

Purviškių II k., Biržų r. WGS 56.321111, 24.700141

VYTAUTO DIDŽIOJO PAMINKLINIS BIUSTAS

Prie Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios 1990 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Vytauto Didžiojo (pastatytas 1930 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1932 m.) paminkliniai biustai.

Pabiržės mstl., Biržų r. WGS 56.184978, 24.638377

MOTIEJAUS VALANČIAUS PAMINKLINIS BIUSTAS

Prie Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios 1990 m. atstatyti sovietmečiu nugriauti Vytauto Didžiojo (pastatytas 1930 m.) ir Motiejaus Valančiaus (1932 m.) paminkliniai biustai.

Pabiržės mstl., Biržų r.  WGS 56.185117, 24.638261

PAMINKLAS TAUTOS DVASIOS, KULTŪROS IR ŪKIO KĖLĖJUI ANTANUI MACIJAUSKUI

Lietuvos inžinierius, publicistas, visuomenės veikėjas, Didžiojo Vilniaus seimo delegatas.

Paminklas pastatytas 2004 m. Skulptorius Gediminas Piekuras, architektas Evaldas Purlys.

Pabiržės mstl., Biržų r., WGS 56.185708, 24.636993

SKULPTŪRA  VABALNINKO MIESTELYJE „SVAJONĖ“

Beveik 4 metrų aukščio ir 18 tonų sverianti granitinė skulptūra vaizduoja jaunuolį, grojantį kanklėmis ir kviečiantį gėriui. Šios Vabalninką papuošiančios skulptūros mecenatė - Vilniuje gyvenanti Janina Černiauskaitė - Kancevičienė, kadaise Vabalninke dirbusi mokytoja. Tai jos dovana miesteliui. Kūrinio autorius - Rytas Belevičius, architektas - Albinas Mieliauskas.

Vabalninko mstl., Biržų r., WGS 55.980052, 24.747083

PAMINKLAS SALASPILIO MŪŠIUI ATMINTI

Salaspilio mūšis įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. Tai didžiausias mūšis 1600-1611 metų kare su Švedija, kuri siekė užimti rytinį Baltijos jūros pakraštį. Salaspilio mūšyje Lietuvos kariuomenė, vadovaujama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus, nugalėjo tris kartus didesnę Švedijos Karalystės kariuomenę.Salaspilio mūšis yra viena įspūdingiausių Lietuvos kariuomenės ginklo pergalių istorijoje išgarsinusi LDK etmoną K.Chodkevičių visoje Europoje.

Rinkušių g., Rinkuškių k., Biržų r., WGS 56.205583, 24.732495

STOGASTULPIAI

Žolinės aikštėje Vabalninke stovi pagrindiniu miesto akcentu laikomas stogastulpis, ant jo iškalti kraštiečio poeto J. Strielkūno žodžiai “Tėvyne, tu bangos, kur neša visus. Tėvyne, tu langas, per amžius šviesius. Tu kalnas pražilęs nuo mūsų kančių, tu bokštas iškilęs virš mūsų vilčių”  S. Nėries gatvėje prie kultūros namų pastatytas stogastulpis, skirtas Vabalninko 450 metų jubiliejui. Jame – Vabalninko herbas. 

Vabalninko mstl., Biržų r., WGS 55.980253, 24.747297

Jono ir Adolfo Mekų gimtosios sodybos vieta ir paminklinis akmuo, skirtas Jonui Mekui. Taip pat Semeniškių kaimui įamžinti

Kūčių dieną paminėjusiam 95-metį amerikietiškojo avangardinio kino krikštatėviu tituluojamam Jonui Mekui gimtajame Semeniškių kaime Biržų rajone atidengtas paminklinis akmuo.

Semeniškių k., Biržų r., WGS 56.154284, 24.950586 

PAMINKLAS NYKSTANČIAM PITIŠKIO KAIMUI ATMINTI

Biržiečio verslininko Viktoro Rinkevičiaus iniciatyva buvo įamžintas nykstantis kaimas - Pitiškis. Meistras Valdas Mickevičius iš Skrebiškių, ant akmens iškalė žodžius ir Vyčio ženklą. Anksčiau, Pitiškyje stovėjo dvaras, kuris jau seniai išnykęs. Dabar čia likę vos dvi sodybos. O šis paminklas pastatytas V. Rinkevičiaus ūkio laukuose.

Nuotrauka: V. Rinkevičius

Pitiškio k., Parovėjos sen., Biržų raj.

SKULPTŪRA JONUI MEKUI

2022 m. miesto centre buvo pastatyta mažosios architektūros skulptūra iš granito ir bronzos, skirta Jono Meko atminimui. Skulptorius - Marius Norkus. Skulptūra vaizduoja kino kamerą ir juostą su J. Meko žodžiais. 

Šalia Kęstučio ir Vytauto g. sankryžos, Biržai.

56.20140, 24.75629