Smardonės šaltinis

Smardonės šaltinis – karstinės kilmės versmė, hidrogeologinis gamtos paminklas. Šaltinis yra Biržų rajone, Biržų regioniniame parke, Likėnų reabilitacijos ligoninės teritorijoje. 

Dėl karstelėjusio skonio ir išsiskiriančių sieros vandenilio dujų kvapo čionykščiai gyventojai į Smardonės šaltinį atkreipė dėmesį labai seniai, o specifinė smarvė logiškai padiktavo ir atitinkamo vardo parinkimą. Jie nevartojo vandens iš šio šaltinio mėsai, kavai ar arbatai virti, bet naudojo duonai kepti, maudymuisi; vanduo tiko besigydantiems gurkšnoti, mazgotis akis, taip pat tiesiog šaltinyje mirkyti skaudamas rankas, kojas. Apie Smardonės šaltinio, kaip turinčio gydomųjų savybių, panaudojimą bene pirmosios žinios yra jau iš 1587 m. rašytinių dokumentų. 1938 metais atidarius Likėnų gydyklą kol nebuvo gręžinių, mineralinio vandens buvo semiamasi iš šaltinių, taigi ir iš didžiojo Smardonės šaltinio, naudojant jį vonioms, gydomajam purvui praskiesti gydant įvairias ligas.

Šaltinio duburio skersmuo 15 ir 17 metrų. Šaltinio krantai priemolingi, padengti velėna. 1961 m. jo debitas buvo 540 l/s. Tai būta paties veržliausio Lietuvos šaltinio. Tačiau 1961 m. atlikus melioracijos darbus, jo galia sumažėjo iki 14 l/s. Šaltinio debitas nėra pastovus, svyruoja 130–540 l/s, o po labai sausringų laikotarpių būna gerokai mažesnis, kone lygus nuliui. Šis šaltinis tai Smardonės upelio pradžia.

Į Smardonės šaltinį vanduo atiteka iš sukarstėjusių Tatulos svitos uolienų, jis kartokas gerti, turi silpną sieros vandenilio dujų, papuvusio kiaušinio kvapą. Šis vanduo nedidelės bendros mineralizacijos, kietas, kalcio sulfatinis. Šaltinio vandens sudėties pirmuosius tyrimus yra atlikęs ir 1816 m. rezultatus paskelbęs Theodoras Grotthussas – Pakruojo rajono Gedučių dvare gimęs ir gyvenęs elektrochemijos mokslo pradininkas.

Koordintės: 56.200929, 24.621124