Karstinė įgriūva Karvės ola

Biržų krašte „neprieteliui“ pasakyti žodžiai „Kad tu prasmegtum...“ gali išsipildyti tiesiogine prasme... Požeminiam vandeniui gelmėse išplovus tirpius gipso, klinčių, dolomito, kreidos ar druskos klodus, įgriūva žemė  – susidaro karstinės įgriuvos, vadinamos smegduobėmis. Jų rajone jauskaičiuojama apie  9000  ir jų nuolat daugėja. 

Karajimiškio kraštovaizdžio draustinis yra apie 3 km nuo Biržų į vakarus. Draustinio laukuose karstinių įgriuvų tankumas didžiausias (virš 200 vnt./ kvad. km.). Čia pat ižymiausia ir didžiausia smegduobė  –  „Karvės ola″.

Karvės ola - žinomiausias ir geriausiai ištirtas respublikinės reikšmės geologinis paminklas Šiaurės Lietuvoje. Paminklu paskelbtas 1964 m. Ant duobės krašto stovi medinis stulpas su išdrožtais užrašais „Karvės ola″, „Gamtos paminklas″. Karvės ola yra beveik apskrita, piltuviška karstinė smegduobė. Speleologai mano, kad jai - apie 200 metų. Jos skersmuo 10 - 12 metrų, gylis - apie 12,6 m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. 9 m gylio karstinės įgriuvos dugne yra 5 atšakos (Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola) ir 1,5 m gylio požeminis ežeriukas.

„Karvės ola“ dar aktyviai vystosi. Jos parametrai, urvų ilgis, smegduobės forma, kitos tuštumos keičiasi. Sakoma, kad kažkada šioje vietoje prasmego karvė – prie uolos liko tik grandinės galas.

Koordinatės: 56.208892, 24.693543