Nepriklausomybės aikštė

Nedidelė aikštė šalia Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios iki 1931 metų buvo vadinama Bažnyčios aikšte. Jos rytinė riba palei Vytauto gatvę buvo užstatyta namais.

Nepriklausomybės aikštės pavadinimas visuomenėje ir rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1931 m., kai Biržuose buvo pastatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (skulptorius Robertas Antinis) ir suformuotas skveras aplink paminklą. Po paminklo atidengimo Nepriklausomybės aikštė tapo iškilmių ir paradų vieta. Šioje aikštėje vykdavo oficialių švenčių minėjimai. Po pamaldų prie paminklo būdavo dedamos gėlės, grodavo ugniagesių orkestras, vykdavo šaulių ar skautų renginiai ir priesaikos.

Antrojo pasaulinio karo metu pastatai, ribojantys aikštę nuo Vytauto gatvės pusės, buvo sugriauti.

Tarybiniais metais aikštė buvo keletą kartų rekonstruota, tačiau miesto reprezentacine aikšte taip ir netapo.

Aikštė paskutinį kartą buvo rekonstruota 2005–2010 m. pagal VĮ „Lietuvos paminklai″ parengtą projektą. Dabartinis aikštės suplanavimas atspindi buvusio užstatymo planinę struktūrą – sklypų sujungimą į taisyklingus kvartalus. Nepriklausomybės paminklo teritorija kompoziciškai įsilieja į šios aikštės planinę struktūrą.

XVI–XVII a., kiek galima spręsti iš J. Narūnavičiaus-Naronskio žemėlapio fragmento, ši vieta turėjo būti tuščias laukas tarp pilies gynybinio griovio ir miestiečių sklypų. Pietvakariniame dabartinės aikštės kampe galėjo būti miestą juosusio gynybinio pylimo kampas. Vėliau plotas buvo išdalintas sklypais.

Rekonstruojant aikštę, dabartinis jos dangų piešinys formuotas taip, kad visa tai jame vienaip ar kitaip atsispindėtų. Norėta siauromis, įstrižomis lyg patrankų šūvių, nukreiptų nuo pilies, trajektorijų žymėmis semantiškai sujungti aikštę su pilimi. Aikštę kerta keletas platesnių juostų. Jos daugiau mažiau atitinka vėlesniais laikais čia buvusių miestiečių sklypų ribas.

2021 m. šiai aikštei oficialiai suteiktas Nepriklausomybės aikštės pavadinimas.